Visuomeninis gyvenimas
To meto visuomeninius santykius, visuomenės struktūrą šiek tiek atspindi I-IV a. gyvenvietės ir piliakalniai, bei laidosena. Dėl ekonominio pakilimo pastebima auganti turtinė nelygybė, kuri atsispindi laidojimo paminkluose. Pradeda išsiskirti genčių diduomenė. Besiformuojančią genties diduomenę greičiausiai sudarė giminių vyresnieji, genčių vadai ir viršininkai, karo vadai, galbūt žyniai. Diduomenei turtėti buvo geros sąlygos, nes jos rankose buvo prekyba. Diduomenė prekiavo ne tik su svetimšaliais pirkliais, bet visų pirma buvo suinteresuota vietiniais mainais, kad galėtų sukaupti vertingų žaliavų, ruošinių svetimšaliams pirkliams. Senajame geležies amžiuje galime įžvelgti ir genčių susirėmimius, karo žygius, per kuriuos grobdavo gyvulius, prabangos prekes, kitus daiktus, nes atsiranda poreikis ginti savo turtą. Piliakalniuose statoma daugiau gynybinių įrenginių, stengtasi piliakalnius statyti gamtos kliūčių apsaugotose vietose. Tokiomis sąlygomis randasi kariš, karių raitelių sluoksnis. Senajame geležies amžiuje amatai pradeda atsiskirti nuožemdirbystės. Šiuo laikotarpiu sparčiai daugėja gyventojų, tad vis labiau pasisavinamos anksčiau negyventos teritorijos. Senasis geležies amžius Lietuvoje yra laikotarpis, kai yra šeiminė bendruomenė, o jos ietoje kaip ūkinis vienetasformuojasi atskiros šeimos. Tačiau nors šeiminė bendruomenė iro, gentinė organizacija liko.