SENASIS GELEŽIES AMŽIUS BALTŲ ŽEMĖSE
Senojo geležies amžiaus laikotarpis – baltų kultūrų sklaidos ir tęsėsi I-V amžiais. Šis laikotarpis pasižymi baltų kultūrų sklidimu iš buvusios Vakarų baltų pilkapių kultūros teriorijos. Ateiviai apsėdo pajūrį iki Kuršo, apgyvendino Dauguvos pietinį baseiną, visą dabartinę pietinę Latviją ir Lietuvos teritoriją. Senasis geležies amžius Lietuvoje prasideda I a., kai atsiranda šiam laikotarpiui būdingų metalinių papuošalų formų, pradėta plačiai naudoti geležinius darbo įrankius. Laikotarpio pabaiga V a. vid., kai pradeda nykti būdingos papuošalų formos, keičiasi laidojimo papročiai, vyksta ūkinio gyvenimo ir visuomeninių santykių kaita. Apie šį laikotarpį žinių mums suteikia Antikos autoriai, kurių raštuose aptinkama žinių apie baltų gentis. Romėnų istorikas Publijus Kornelijus Tacitas 98 m. veikale „Germanija“ viename skyriuje kalba apie aisčius. Jis gana tiksliai nurodo jų geografinę padėtį, duoda žinių apie ginkluotę, religiją, užsiėmimus. Iš Plinijaus Vyresniojo (23 – 79) darbo „ Gamtos istorija“ galima sužinoti, kad romėnai rengdavo prekybines ekspedicijas į aisčių (baltų) žemes jau I a. Apie to meto baltų gentis rašė ir Klaudijas Ptolemėjas, Jordanas. Taip pat vienas iš rašytinių šaltinių „ Tobula Peutingeriana“ – romėnų sudarytas pasaulio žemėlapis. Jame minima „ sėlių upė“, kurią tyrinėtojai tapatina su Dauguva. Taigi to meto baltai jau nebėra niekam nežinomos gentys.
Pats svarbiausias įvykis šiuo laikotarpiu, tai, kad baltai išmoko iš vietos balų rūdos pasigaminti geležies. Tai lėmė ir tolesnę pažangą, ūkinio gyvenimo pasikeitimus. Pavyzdžiui, „vartojant geležinį kirvį miškui kirsti, o ilgainiui ir arklą su noragu dirvai purenti, išsiplėtė žemdirbystė“. Šalia augo ir gyvulininkystė. Dėl gausesnio ir geresnio maisto, šiltesnio ir tvirtesnio būsto, sparčiai didėjo gyventojų skaičius. Plėtojosi prekyba su tolimesniais kraštais.
Pats svarbiausias įvykis šiuo laikotarpiu, tai, kad baltai išmoko iš vietos balų rūdos pasigaminti geležies. Tai lėmė ir tolesnę pažangą, ūkinio gyvenimo pasikeitimus. Pavyzdžiui, „vartojant geležinį kirvį miškui kirsti, o ilgainiui ir arklą su noragu dirvai purenti, išsiplėtė žemdirbystė“. Šalia augo ir gyvulininkystė. Dėl gausesnio ir geresnio maisto, šiltesnio ir tvirtesnio būsto, sparčiai didėjo gyventojų skaičius. Plėtojosi prekyba su tolimesniais kraštais.