Djakovo kultūra
Brūkšniuotosios keramikos ir Dnepro—Dauguvos kultūrų rytų kaimynai buvo vėlyvąją Djakovo kultūrą palikę žmonės. Jai būdingos nedidelės įtvirtintos gyvenvietės-piliakalniai (mažiau tirtos neįtvirtintos). Pavadinta pagal vieną iš paminklų—1889 m. V. Sizovo pradėtą kasinėti Maskvos upės krante buvusį Djakovo piliakalnį. Ši kultūra buvo paplitusi Volgos ir Okos tarpupyje, užėmė Valdajaus aukštumą, vakaruose siekė Dauguvos ir Dnepro ištakas. Pagal svarbiausias kultūrines įtakas skiriami 3 jos raidos etapai. Seniausias periodas (nuo VII iki III a. pr. m. e.) vadinamas skitiškuoju, antrasis (III a. pr. m. e.—II m. e. a.) —sarmatiškuoju. Jiems būdinga tekstilinė keramika, gausu iš Karnos baseino bei skitų-sarmatų pasaulio patekusių spalvotųjų metalų dirbinių. Pagrindinis verslas buvo sėsli gyvulininkystė, pamažu augo žemdirbystės vaidmuo. Vyrauja nuomonė, kad ankstyvąją Djakovo kultūrą paliko finougrai.
Vėlyvoji Djakovo kultūra (I a. pr. m. e.—III—V m. e. a.) laikoma mišria baltų-finougrų, susidariusia greičiausiai iš Okos aukštupio kultūros srities į finougrų gyventą teritoriją įsiskverbus baltams. Ją palikusios gentys vertėsi sėslia gyvulininkyste ir lydimine žemdirbyste, pastebimi glaudesni jų ryšiai su kitomis baltų kultūromis. Vienas iš šių ryšių liudininkų yra moliniai Djakovo tipo svareliai, kartais vadinami tiesiog baltiškais, paplitę nuo Pamaskvio rytuose iki Žemaitijos vakaruose. Sios kultūros likimas ne visai aiškus. Manoma, kad dalis čia gyvenusių baltų asimiliavosi, o kiti įsiliejo į vėlyvesnę Moščino kultūrą.
Vėlyvoji Djakovo kultūra (I a. pr. m. e.—III—V m. e. a.) laikoma mišria baltų-finougrų, susidariusia greičiausiai iš Okos aukštupio kultūros srities į finougrų gyventą teritoriją įsiskverbus baltams. Ją palikusios gentys vertėsi sėslia gyvulininkyste ir lydimine žemdirbyste, pastebimi glaudesni jų ryšiai su kitomis baltų kultūromis. Vienas iš šių ryšių liudininkų yra moliniai Djakovo tipo svareliai, kartais vadinami tiesiog baltiškais, paplitę nuo Pamaskvio rytuose iki Žemaitijos vakaruose. Sios kultūros likimas ne visai aiškus. Manoma, kad dalis čia gyvenusių baltų asimiliavosi, o kiti įsiliejo į vėlyvesnę Moščino kultūrą.